šliurkė

šliùrkė sf. (1), šliur̃kė (2) Slk 1. žr. šliurė 2: Įsistok į šliùrkes, kai eisi į kiemą Snt. Ką mokėjau, viską tebemoku [dirbti] – i šliurkes, i vyžas Bsg. Tu su savo šliùrkėm kai ineini pirkion, tai visą pamastą (grindis) ažterši Dglš. Gerai, jei da šliùrkes turėjom Srj. 2. Šmn, Slk žr. šliurė 4: Tu da pristoji in tą šliùrkę! Švd. 3. scom. žr. šliurė 5: Atneša kokia šliur̃kė mėsos, ir imk, kad nori, burnon Alv.